Šiandien perskaičiau Pink City bloge apie finansinę nepriklausomybę ir supratau, kad bijau. Nes neturiu tos finansinės nepriklausomybės. Ir nežinau ar turėsiu.
Visą gyvenimą sąžiningai atidirbau ir tikėjausi Sodros pensijos. Kad ir nedidelės, bet stabilios. Pišš-Viltys sprogo.
Nepamenu tokio laikotarpio, kad būčiau uždirbusi tikrai daug ir galėjusi taupyti. Aišku labai spaudžiantis kažkiek galėjau susitaupyti. Bet po velnių ar tai gyvenimas-negalint nusipirkt net knygos, rūbo iš "Ponių laimės" ar naujų odinių pirštinių?
Pensija neišvengiamai artėja. Aišku dar liko kokia 20 metų iki jos, bet ką dar aš galiu padaryti dėl savo finansinės nepriklausomybės?
Megzti, nerti, siūti, kepti tortus? Nei vieno iš paminėtų dalykų nemoku, dar ir dabar jei nesilaikau recepto-sugebu pagaminti visiškai nevalgomų dalykų.
Pardavinėti papildomai draudimą, kosmetiką ar pan. ? Ačiū, bandžiau net 2 kartus. Šiaip jau gana šneki ir manau vidutiniškai bendraujanti-tiesiog praryju liežuvį, kai reikia kažką siūlyti.
Šiuo metu aš dirbu, reikėtų sakyti - dar dirbu. Nes įstaigos laukia eilinė reorganizacija, administracijos (kuriai priklausau) atleidimas. Ir kas po to? Bus pilna laukiančių 40-metės su eilinės administratorės įgūdžiais?
Bijau senatvės-nes nežinau iš ko gyvensiu.
Bijau atleidimo iš darbo-nes nenorėčiau palikti savo dukrelės ir trenktis į užsienį uždarbiauti.
Bijau tolesnės ateities-nes nežinau kaip reikės išleisti vaiką į mokslus-jei norės mokytis.
Kas tai per šalis-kurioje pluši visą gyvenimą-ir nieko neturi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą