Atrodė, kad pradėsiu rašyti tinklaraštį ir mintys pasipils kaip iš gausybės rago... Man atrodo, pas mane minčių perteklius.
Jos lipa, stumdosi mano galvoje, reikalauja teisės būti išgirstos. Ir aš joms tą teisę suteiksiu. Nes kam mes gyvename, jei didesnę dalį savęs turime užgniaužti savyje-nes nepatogu, nes ką žmonės pagalvos, nes gal kažką užgausiu...
Todėl žadu rašyti visa tai, ką man norėsis rašyti, nekreipdama dėmesio į pasaulio šurmulį ir kieno nors nuomonę. Visų pirma sau, ir galbūt kažkam-kam bus įdomu.
Ilgiuosi savęs pačios... Ne to patogaus, pritaikyto šiam gyvenimui ir pragyvenimui standarto, kurį pati iš savęs sukūriau, o realios savęs - su visom silpnybėm it kvailystėm, su viskuo kas daro mane manimi.
Todėl ryžausi leistis į savo pačios sielos kasinėjimą. Gal rasiu tik sutrupėjusių kaulų liekanas, gal užslėgtą, bet gyvastingą daigą, o gal šnypščiančių gyvačių kamuolį...
Bet kuriuo atveju-aš tai pradedu.Šiandien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą