"Tobulybė yra tobulo asilo idealas". Labai norėčiau parašyti šio posakio autorių, bet deja nepamenu.
Daugelyje valdiškų įstaigų klesti puiki mada, perrašinėti raštus iki tol, kol jie blizgės kalbiškai ir įstatymiškai. Žinoma ši mada atsirado ne šiaip sau. Juk virš vienos valstybės įstaigos visada yra viršesnė valstybės įstaiga, kurios tikrintojai gali prisikabinti prie sakinių formuluotės, ne taip išdėstytų rašto rekvizitų, netkslaus užrašo ir bla bla...
Į kur veda tas tobulybės ieškojimas eilinį įstaigos darbuotoją? Jis perrašo minėtą didžiai svarbų 2 puslapių raštą mažiausiai 5 kartus, kol įtinka visiems raštą turintiems vizuoti piliečiams, sugadina kaip minimum 10 lapų popieriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai priverčiamas pasijausti kvailu ir nesugebančiu, jau nekalbant apie laiko sąnaudas-lyg nebūtų jokių kitų darbų, tik tas popierėlis. Bet užtai gaunamas TOBULAS VARIANTAS.
Pažiūrėkim į kitą tobulybės pusę. Savo gyvenime sutikau bent porą gausiai prigimties apdovanotų piliečių-su praktiškai TOBULA atmintim. Jie gali pasakyti, kokius raštus išsiuntė prieš dvejus metus, įsiminti egzaminų medžiagą perskaitę ją vieną kartą ir t.t. ir t.p. Nenuostabu, kad jei šį puikų gamtos ar likimo duotą gebėjimą dar lydi darbštumas, ambicijos, sėkmė ir pan. dalykai, minėtas pilietis tampa viršininku.
Ir pasijaučia tobulai dirbančiu žmogumi asilų minioje. Juk tūli piliečiai neatsimena ar raštą išsiuntė šią ar praeitą savaitę, egzaminus perlaiko po kelis kartus, rašo netobulus raštus ir pan. Vargšai TOBULYBĖS nevykėlių minioje. Kaip juos tai nervina...
O dabar paverskim situaciją dar kita puse. Sakykim ponas (-ia) TOBULYBĖ papuola į avariją, gauna stiprų smegenų sutrenkimą ir praranda savo puikiąją atmintį. Ir turi įsilieti į piliečių su prastesne atmintimi minią.
Man įdomu kas tada liktų iš jų didybės ir tobulybės? Kai jie 5 kartus perrašinėtų raštą ? A?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą